Vilniaus universiteto

Latvistikos kabinetas

• Naujienos
• Istorija
• Studentams
• Biblioteka
• Renginiai
• Galerija
• Kontaktai
• Nuorodos

Renginiai

2011-10-07: Dr. V. Ernštreito paskaitos

2011 m. spalio 7d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete buvo skaitomos paskaitos, skirtos lyvių kalbai ir istorijai. Paskaitas anglų kalba skaitė lektorius Valtas Ernštreitas. Jis yra Tartu universiteto mokslo darbuotojas, poetas, menininkas, vertėjas, Lyvių kultūros centro įkūrėjas, Norvegijos Karalystės Šv. Olafo ordino kavalierius. Pats save laikantis lyviu šis mokslininkas daug prisideda prie lyvių kultūros platinimo Latvijoje ir kitur – jis yra lyvių poezijos antologijos, lyvių–latvių kalbų žodyno sudarytojas, vienas iš lyvių bendruomenės interneto svetainės kūrėjų bei jos redaktorius, taip pat moko lyvių kalbos Europos universitetuose bei vasaros stovyklose.

Lyviai yra Baltijos finų tauta, gyvenusi dabartinės Latvijos teritorijoje, abipus Rygos įlankos. Manoma, jog šios tautos protėviai į dabartinę Latvijos teritoriją atsikraustė anksčiau nei baltų protėviai. Vokiečių kolonistai įsiveržę į dabartinę Latviją pirmiausia susidūrė su lyviais. Nedidelė kolonija pavadinta Livland „lyvių žemė“. Ilgainiui šiuo lotynizuotu pavadinimu Livonija imta vadinti visa Latvijos bei Pietų Estijos teritorija, tapusi Vokietijos dominija. Taigi, Livonijos ordinas ir lyviai turi mažai ką bendra. Lyvių tautos kalba gimininga estų ir suomių kalboms, bet taip pat galima atrasti panašumų ir su latvių kalba. Vis dėlto lyvių kalba yra nykstanti – tėra likusi tik negausi tautinė bendruomenė (lyvių tautybės žmonių registruota apie 180), kalbančiųjų šia kalba yra apie trisdešimt. Gimtakalbių lyvių taip pat beveik nebėra – teliko viena lyvė, dabar gyvenanti Kanadoje. Tačiau susidomėjimo šia kultūra ir kalba netrūksta. Latvijoje organizuojami kalbos kursai, vasaros stovyklos, kalba mokoma Latvijos ir Estijos universitetuose, esama folkloro ansamblių, atliekančių tradicinę lyvių muziką, veikia lyvių bendruomenės tinklalapis. Norint atkreipti žmonių dėmesį į nykstančią lyvių kalbą ir paskatinti žmones ja domėtis ar jos mokytis, 2011 metai buvo paskelbti lyvių metais. Šia proga vyksta daug renginių Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir kitose šalyse. Paskaitos Vilniaus universitete taip pat buvo vienas iš šių renginių.

Pirmosios paskaitos metu buvo išsamiai pristatyta lyvių istorija, gausiai nagrinėti žemėlapiai. Aptarti ir lyvių rašto paminklai, ekonominės bei socialinės lyvių gyvenimo sąlygos, taip pat mokslininkų pastangos išsaugoti lyvių kalbą bei suregistruoti paskutiniuosius lyvius. Kalbos klausimams nebuvo skirta išskirtinai daug dėmesio, tačiau klausytojai sužinojo, jog lyvių kalba padarė nemažą įtaką dabartinei latvių kalbai – tokie įprasti latvių kalbos žodžiai kaip vajadzēt „reikėti“, puika „berniukas“, puķe „gėlė“ ir kt. yra perimti iš lyvių kalbos. Šios paskaitos metu fakultetui taip pat buvo padovanoti neseniai išleisti albumai su nuotraukomis ir piešiniais iš senųjų lyvių gyvenimo bei jų komentarais trimis kalbomis. Šį albumą apie 1930 metus sudarė vienas lyvių mokytojas, o 2006 metais jis buvo atrastas Tartu universitete, ir nuspręsta jį publikuoti. Albumą pavartyti galima VU Baltistikos katedroje ir Latvistikos kabinete.

Antrosios paskaitos metu buvo parodytas filmas „Profesoriaus Viitso lyviai“. Profesorius Tiitas Reinas-Viitso daug prisidėjo prie lyvių kalbos tyrinėjimo, dalyvavo ekspedicijose, kalbino paskutiniuosius lyvius. Filme įamžinti keli jau amžinybėn išėję paskutinieji gimtakalbiai lyviai bei minėtoji Kanadoje gyvenanti lyvė Grizelda.

Mūsų universiteto studentų taip pat laukė staigmena – buvo pažadėta, jog V. Ernštreitas galės norinčiuosius pamokyti lyvių kalbos ir Vilniaus universitete. Tikimės, kad besimokydami šios kalbos galėsime prisidėti prie jos išsaugojimo.

Sandra Gaigalaitė
Janina Šukytė
Agnė Zujevaitė

Renginio skelbimas.

Renginio nuotraukos.

Dar apie renginį.